Aktuali informacija pacientams

PRADEDAMAS PASIRUOŠIMAS PRIORITETINIŲ GRUPIŲ GYVENTOJ Ų SKIEPIJIMUI NUO COVID-19 LIGOS

Vadovaujantis SAM pateikta informacija, vyksta pasiruošimas prioritetinių grupių vakcinacijai. Pirmiausiai bus pradėta skiepyti vyresnius nei 80 metų amžiaus grupės gyventojus. Pačiaus vyriausybės mūsų rajono žmonių skiepytis kvies UAB „Šeimos sveikatos centras“ šeimos gydytojai.

Šiuo metu UAB „Šeimos sveikatos centras“ vykdo pacientų apklausą, apie puslapių palaikymą nuo Covid-19 ligų. Apklausų pacientų sąrašų sudarymas pagal SAM 2021-01-05 įsakymą Nr. V-8 nustatytą tvarką:   1.7. 65 m. ir vyresniems asmenims (pirmiau skiepijami atitinkamos grupės vyresni asmenys):

1.7.1. -   80 m. ir vyresni;       1.7.2.  -   75-79 m.      1.7.3.  -  70–74 m .;      1.7.4. -    65-69 m.

 

KODĖL SVARBU SKIEPYTIS NUO COVID-19 LIGOS

 Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialių organinių ir audinių sistemų, kurie organizuoja apsaugą nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai reikiamų medžiagų. Imunitetas nėra kažkoks vienas organas ar veiksnys - jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys, užkrūčio liauka. Visi jie turi savo funkcines imunines sistemas, kai ji gerai funkcionuoja.

Paprasčiau kalbant, imuninė sistema geba atpažinti svetimą (infekcines ir neinfekcines) medžiagas, jas identifikuoti ir geriau iš organizmo. Imunitetas - tai unikali visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, būti jo gyvybe būtų neįmanoma. Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas.  Be to, jo negalima pakeisti per kelią dienos kažko daugiau pavalgius ar išgėrus.

Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais genetinis.  Tokio imuniteto pavyzdys gali būti tai, jog paprastai žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėją (pvz., Šunų arba galvijų maru) ir neserga jų ligomis. Analogiškai - visų gyvūnų yra neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams.

Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, ty jis jautrus kitų infekcinių sukėlėjams. Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Paprasčiau kalbant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis).

Įgytas imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelių elementų iš kito imuniteto turinčio asmens asmens. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Kūdikiai jį įgyja iš mamos dar būdami gimdoje, ty antikūnų jie gauna per mamos kraują. Pasyvus natūralus imunitetas naujagimiams gali būti perduotas ir per motinos pieną.

Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktika ar gydymo sumetimais yra tinkama imunizuoto (dažnai liga persirgusio) žmogaus ar gyvulio kraujo su dešimt jau esančių antikūnais.  Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas, o antikūnai susiformuoja prieš konkrečią mikroorganizmą (panašiai, pasiskiepijus gripo vakcina - prieš konkretų gripo virusą).

Įgytas (specifinis) imunitetas yra neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu, ty svetima organizmui medžiaga.  Vadinasi specifinis imunitetas aktyvinamas, kai susergama. Organizmo tokiu atveju labai specifiškai atskirti skirtingus mikroorganizmus ir keisti imuninio atsako intensyvumą bei greitį po pakartotinio susidūrimo su antigenu (antrinis imuninis atsakas arba imuninė atmintis).

COVID-19 virusas, kad patektų į organizmo ląsteles, naudojo savo išoriniame sluoksnyje esantį baltąjį baltymą (angl. Spike protein) ir taip kitą ligą.

Vakcinos nuo COVID-19 ligos yra pagamintos naudojant adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad jūsų sudėtyje turėtų būti SARS-CoV-2 dyglio baltymo koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis ir todel nesukelia ligos.  Suleidus vakciną, į organizmo ląsteles patenka SARS-CoV-2 genas, todėl organizmo ląstelės pagal šį geną pradeda gaminti dyglio baltymą.

Kai kurių vakcinų sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą.

„Abiem atvejais žmogaus imuninė sistema“ atpažįsta šį dinaminį baltymą kaip svetimą organizmą ir aktyvumą T ląstelės, kurios kovoja su virusais, skatina antikūnų gamybą, o jos yra natūralios apsaugos prieš svetimą organizmą medžiagų dalį.  Vėliau, jei vakcinuotas žmogus turi susisiekti su SARS-CoV-2 virusu, jo imunine sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi su juo kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, neleisti jam patekti į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėsti ląsteles , taip padėdamos apsisaugoti nuo COVID-19 ligų.

Parengta pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informaciją